Muitinės tarpininkai yra svarbi tarptautinės prekybos ir logistikos grandinės dalis, ypač kai prekės importuojamos iš ne Europos Sąjungos šalių arba eksportuojamos už ES ribų. Įmonėms tenka pasirūpinti ne tik pačiu krovinio transportavimu, bet ir muitinės formalumais, deklaracijomis, prekių klasifikavimu bei kitais dokumentais. Kuo daugiau skirtingų prekių, šalių ir siuntų, tuo daugiau atsiranda vietos klaidoms. Dėl to dalis verslų šiuos procesus patiki specialistams, kurie su muitinės procedūromis dirba kasdien. https://www.arijus.lt/paslaugos/muitines-tarpininkai
Muitinės tarpininkai ypač naudingi tada, kai įmonė tarptautinę prekybą vykdo reguliariai, tačiau neturi atskiro darbuotojo ar komandos muitinės klausimams administruoti. Kita vertus, jų paslaugų gali prireikti ir vienkartinio importo ar eksporto atveju. Pavyzdžiui, įmonė pirmą kartą atsiveža įrangą iš Azijos, perka žaliavas iš Jungtinės Karalystės ar siunčia savo produkciją klientui už Europos Sąjungos ribų. Pats transportas tokioje situacijoje gali būti gana aiškus, o daugiau klausimų atsiranda būtent tvarkant formalumus.
Ką iš tikrųjų daro muitinės tarpininkas?
Paprasčiausiai tariant, muitinės tarpininkas padeda klientui atlikti su muitinės procedūromis susijusius veiksmus. Praktikoje tai nėra vien kelių laukelių užpildymas deklaracijoje. Reikia turėti tikslius duomenis apie prekes, jų vertę, kilmę, kiekį, transportavimo sąlygas ir kitą konkrečiai procedūrai reikalingą informaciją.
Priklausomai nuo situacijos, tarpininkas gali padėti rengti ir pateikti muitinės deklaracijas, konsultuoti dėl procedūrų, tikrinti pateikiamus dokumentus bei padėti spręsti klausimus, atsiradusius muitinio įforminimo metu. Paslaugų apimtis priklauso nuo konkretaus paslaugų teikėjo ir kliento poreikių, todėl prieš pradedant bendradarbiauti verta aiškiai susitarti, kurios užduotys bus atliekamos.
Verslui toks modelis patogus dėl gana paprastos priežasties. Užuot kiekvieną kartą aiškinusis procedūras savarankiškai, galima naudotis specialisto, kuris nuolat dirba šioje srityje, pagalba. Tai ypač jaučiama nestandartinėse situacijose, kai krovinys nėra eilinė, daugybę kartų importuota prekė.
Kodėl prekių kodai yra tokie svarbūs?
Viena iš sričių, kurioje įmonės gali susidurti su neaiškumais, yra prekių tarifinis klasifikavimas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pakanka parašyti bendrinį produkto pavadinimą, tačiau muitinės procedūrose prekė turi būti identifikuojama gerokai tiksliau. Nuo jos klasifikavimo gali priklausyti taikomi muitai, tam tikri apribojimai ar kiti reikalavimai.
Kartais klasifikavimas gana paprastas. Kitais atvejais du išoriškai panašūs gaminiai dėl savo sudėties, funkcijos ar techninių savybių gali patekti į skirtingas kategorijas. Todėl vien tiekėjo sąskaitoje nurodyto trumpo prekės pavadinimo ne visada pakanka.
Čia svarbi ir paties importuotojo atsakomybė pateikti išsamią informaciją. Muitinės tarpininkas negali iš nuotraukos ar dviejų žodžių aprašymo patikimai nustatyti visų gaminio savybių. Techninė dokumentacija, sudėtis, paskirtis ir gamintojo pateikta informacija gali būti reikalinga tam, kad procedūra būtų atlikta tinkamai.
Dokumentų klaidos gali sustabdyti visą procesą
Tarptautinėje logistikoje dokumentai keliauja kartu su prekėmis, nors ši proceso dalis klientui dažnai nėra matoma. Komercinė sąskaita, pakavimo lapas, transporto dokumentai, informacija apie prekių kilmę ir kiti dokumentai turi atitikti konkretų sandorį bei taikomą procedūrą.
Problemos prasideda tada, kai informacija skirtinguose dokumentuose nesutampa. Vienur nurodytas vienas prekių kiekis, kitur – kitas, trūksta aiškaus prekės aprašymo arba kyla klausimų dėl deklaruotos vertės. Jei neatitikimai pastebimi krovinio muitinio įforminimo metu, procesas gali užsitęsti.
Kelių valandų vėlavimas ne visuomet turi didelę reikšmę, tačiau logistikoje laikas greitai virsta pinigais. Krovinys gali laukti terminale, transporto priemonė – negalėti tęsti suplanuoto maršruto, o gamyba ar klientas – laukti prekių. Dėl to dokumentų paruošimą verta vertinti kaip logistikos proceso dalį, o ne formalumą, kurį galima sutvarkyti paskutinę minutę.
Importas iš trečiųjų šalių
Didelė dalis muitinės tarpininkų darbo susijusi su importu. Lietuvos įmonės perka įrangą, elektronikos komponentus, žaliavas, tekstilę, įvairias vartojimo prekes ir kitą produkciją iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai. Atvykus tokioms prekėms gali būti atliekamos atitinkamos muitinės procedūros ir apskaičiuojami mokėtini importo mokesčiai.
Naujai importuoti pradedančiam verslui viena dažnesnių klaidų – visą dėmesį sutelkti į tiekėjo pasiūlytą produkto kainą ir transportą. Galutinė importo savikaina gali būti platesnė. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, reikia vertinti muitus, mokesčius, muitinio įforminimo išlaidas, transportavimą, terminalo ar sandėliavimo paslaugas bei kitus galimus kaštus.
Tai ypač aktualu elektroninėje prekyboje. Internete rasti tiekėją kitoje pasaulio pusėje šiandien galima per vieną vakarą, tačiau „Alibaba“ ar kitoje platformoje matoma prekės kaina dar nėra galutinė prekės savikaina Lietuvos sandėlyje. Pirmoji siunta neretai ir parodo, kiek papildomų etapų yra tarp mygtuko „Order“ ir realiai sandėlyje stovinčių dėžių.
Eksporto formalumai taip pat reikalauja dėmesio
Muitinės procedūros aktualios ne tik importuotojams. Lietuvos ir kitų ES šalių įmonės, parduodančios produkciją į trečiąsias šalis, susiduria su eksporto formalumais. Čia taip pat svarbu tinkamai pateikti informaciją apie išvežamas prekes ir pasirinkti konkrečiai situacijai reikalingas procedūras.
Eksporto grandinėje atsiranda dar viena praktinė detalė – gavėjo šalies reikalavimai. Tai, kad prekė tinkamai išvežta iš Europos Sąjungos, savaime nereiškia, kad jos importas paskirties šalyje vyks be papildomų procedūrų. Dėl to eksportuotojui pravartu iš anksto su pirkėju ir logistikos partneriais išsiaiškinti, kas organizuos importo formalumus galutinėje rinkoje.
Ypač svarbu aiškiai susitarti dėl atsakomybės už transportavimą, muitinės procedūras, išlaidas ir rizikas. Tarptautiniuose sandoriuose tam naudojamos Incoterms sąlygos, tačiau vien sutartyje įrašytos trys raidės problemų neišsprendžia. Abi pusės turi suprasti, ką konkreti pasirinkta sąlyga reiškia jų sandoriui.
Muitinės tarpininkas ir vežėjas – ne tas pats
Šios paslaugos klientams kartais susilieja į vieną bendrą „logistikos“ sąvoką. Vežėjas pirmiausia atsakingas už krovinio transportavimą, o muitinės tarpininko veikla orientuota į muitinės formalumus. Ekspeditorius savo ruožtu gali koordinuoti visą transportavimo grandinę ir bendradarbiauti tiek su vežėjais, tiek su muitinės specialistais.
Praktikoje viena logistikos bendrovė gali pasiūlyti kelias iš šių paslaugų vienoje vietoje. Klientui tai patogu – nereikia atskirai ieškoti transporto, muitinės tarpininko ir kartais sandėlio. Vis dėlto prieš užsakant paslaugą naudinga žinoti, kas konkrečiai atsakingas už kiekvieną proceso dalį ir į ką kreiptis, jei krovinys sustoja tam tikrame etape.
Kiek kainuoja muitinės tarpininkų paslaugos?
Vieno universalaus tarifo nėra. Kaina priklauso nuo atliekamos procedūros, deklaracijos sudėtingumo, prekių skaičiaus, papildomų dokumentų ir kitų konkretaus krovinio aplinkybių. Standartinis, reguliariai pasikartojantis importas paprastai reikalauja mažiau papildomo darbo nei pirmą kartą įvežama specifinė produkcija, dėl kurios reikia aiškintis daugiau informacijos.
Vertinant pasiūlymus verta klausti ne tik galutinės vienos deklaracijos kainos, bet ir kas į ją įskaičiuota. Ar papildomai kainuos dokumentų koregavimas? Ar teikiamos konsultacijos? Kaip elgiamasi, jei muitinė paprašo papildomos informacijos? Kas komunikuoja su klientu, kai atsiranda nestandartinė situacija?
Pigiausias tarifas nebūtinai bus ekonomiškiausias, jei dėl komunikacijos ar dokumentų problemų krovinys kelias papildomas dienas praleis terminale.
Kaip pasirinkti muitinės tarpininką?
Paslaugų teikėją verta rinktis atsižvelgiant į realius įmonės prekybos srautus. Jei reguliariai importuojama konkreti prekių grupė, naudinga, kai tarpininkas turi patirties su panašiais kroviniais. Jei prekės atvyksta jūrų transportu, gali būti svarbi patogi sąveika su uostu ir kitais logistikos partneriais. Gabenant krovinius kelių transportu, prioritetai gali būti kiek kitokie.
Ne mažiau svarbus komunikacijos greitis. Muitinės procedūros nėra ta sritis, kurioje norisi dvi dienas laukti atsakymo į paprastą klausimą, kai krovinys jau atvykęs. Gerai veikiantis procesas paprastai prasideda dar prieš prekių atvykimą: dokumentai perduodami iš anksto, galimi neaiškumai pastebimi anksčiau, o klientas žino, ko iš jo reikės.
Ilgainiui tai tampa įprasta verslo rutina. Įmonė išsiunčia reikalingus dokumentus, muitinės tarpininkai pasirūpina sutartomis procedūromis, o logistika juda toliau. Kai šis procesas veikia sklandžiai, apie jį beveik negalvojama. Tačiau tarptautinėje prekyboje būtent tokie iš pirmo žvilgsnio nematomi procesai neretai lemia, ar krovinys paskirties vietą pasieks pagal planą, ar kelionėje atsiras brangiai kainuojanti pauzė.
